kiauras

kiauras
kiáuras, -à adj. (3) J 1. skylėtas; prakiuręs: Sopagas kiáuras K. Kiauras puodas N. Turiu kiaurą sermėgėlę JV177. Troba kiaurui kiaurà, vėjas iš viršaus ir iš apačios Skr. Kur tau daug lis – visas debesys kiáuras (su protarpiais)! Km. To terbelė kiaurèsnė (labiau prakiurusi) Ėr. | Karvelė dar kiaura, neužtrūkusi Ll. Jo karvė yr kiaura, visą metą be parstojimo melžas Dr. ^ Kiauras kap rėtis Dkš. Striuko nesuriši, kiauro neužkiši LTR(Jnš). Bajorų gerklės tartum kiauras maišas B.Sruog. Išėjo (su) kiáuru maišu vėjų gaudyti (nieko nelaimės, nieko nepeš) Vlkv, Jrb. Lopas ant lopo ir lopas kiáuras Bsg. Miega kaip zuikis kiaurom (atvirom) akim Žml. Pilnas puodas mėsos, abu galu kiauru (pirščiukas) LTR.
kiauraĩ adv.: Sunešiojau čeverykas kiauraĩ (iki kiaurumo) Slm.
2. suskilęs, atsivėręs, prasiskyręs (ppr. apie žemę): Muzikantas ėjo kiauron žemėn savo pono ieškotų BsPII217. Kad mane kiaurą žemė prarytų! Žem. Kad taũ kiaura žemė! Kp. Tpruu, kad tau kiaura, aš tau pasimuistysiu! A.Vien. Čičinsko triobos nuėjo kiaura žeme (nugrimzdo) Rm. | Kaip šoko, pataikė in tokią kiaurą pievą, jis ten nuklimpo iki kaklui BsPIV35. 3. tuščiu viduriu: Buvo žilvitis išpuvęs, kiáuras BM10. Kiaurus stiebelius lenkė ir movė vieną galą į antrą . Elnių ragai ne kiaurais viduriais kaip karvės, bet vieno kaulo Malkų krūvą turėjo teip sukrauti, kad ji vidury kiaurà buvo Ls. 4. SD29 bėgantis, neužšalęs: Kol kiáuras vanduo, tai labai pigi kelionė į Kauną (garlaiviu) Skr. Kiauros ežero akys arba prasruvos Tl. Nelakstyk kaip kiauras vanduo, bet skutinėk bulves Varn. Kol vanduo yra kiauras, laukinė antis kenčia ant vietos Blv. | Šįmet kiaurà žiema (neužšalę ežerai, upės, liūnai) Rs. Tą metą kiauroji žiema buvo Skr. 5. žaizdotas: Koja kiaurà KII362. Kiauroms kojoms, o eita kaip jei sveikas Šts. Ans gavo rožę ir dabar vaikšto su kiaurom kojom Krtv. Rūmus, bažnyčias, pilis be atilsio, be meilės kiaurais pečiais, miršdamys (mirdami) iš bado, tims kraugeriams dieną ir naktį dirbo S.Dauk. Ubagas buvo visas kiauras ir be dviejų pirštų Blv. | Kiauroji (atvira) žaizda . Jeigu rožė kiauroji, reikia žemuogių lapelius gert Upt. Tokia šaknėta karpa auga, tai bus kiauróji Gs. 6. lengvai praleidžiantis drėgmę: Čia pas mus žemė kiaurà, vanduo nestovi Ss. Par mum šaltažemė, kiaurà žemė Mlt. Čia kiauróji smiltis, čia tik smilgos auga Šts. 7. visas, ištisas: Teta Uršulė kiauras dienas plušė darže P.Cvir. Braidyk, šlapk, šalk kiaurą dieną, ir tuščiom rankom pareisi . Kiaurą dieną rugius pjovėm Grž. Giedojo per kiaurą naktį, kiek tik gerklės leido Srv. Gėriau alutį, saldų midutį per kiaurą naktį ik pusrytužių JV1066. Loja loja ruds šunelis par kiaurą naktelę D22. Kiaurì metai, kai serga Ds. Kiaurus metus žaizda pūliuo[ja], bet negyna Up. Par kiauras dienas loša kortoms Ms. Labai yra negražu su kiauru nieku pasigirtie Tat. Byla tęsiasi kiaurais metais V.Kudir. Ir buvo didžlietus per kiauras dešimtis dienų ir per kiauras dešimtis naktų Ch6. | Padirbo ežę per kiaurą lopetą (visos lopetos platumo) Dr.
kiauraĩ adv., kiáurai: Mane kiáurai (per visas drapanas) perlijo Slm. Kiaurum kiaurai permerkė mane lytus Trk. Parvažiavom visi kiaurai parliję Ms. Kiauraĩ varvanti parejau, kad statvarvu lijo Ggr. Plonai taip apsivilkau, kiaurai šaltis eina Jnšk. Ore truputį šalo, o priemenėje kiaurai lakstė vėjai A.Vien. Žiūrėk, vis dėlto pardūrė kiáurai Šv. Kad paleisi iš tokios armotos akmenį, kad duos į sieną, tai taip pro abi kiaurai ir išeina A.Vien. Susirinkusiųjų žvilgsniai vėrė jį kiaurai J.Balt. Nedidelis pušų miškelis buvo kiaurai (perdėm) prašviečiamas saulės . Menki krūmai – žmogus kiauraĩ matos Ds. Kiáurai matos per visas ganyklas Kp. Ure kiaurai Vilkmergė matytie Dl. Būdamas miške, kiaurai girdėjau, kaip skambino Šl. Kiáurai girdėjos, kai ji šunį šaukė Pc. Aš jį kiaurai žinau (visas jo mintis, sumanymus) Dbk. Aš kiaurai tamstą suprantu . Aš tave pažįstu kiaurai, kaip falšyvą pinigą V.Myk-Put. Aš žinau ir apie aną kiaurai (viską) Pl. Anų vaikai kiáurai rašo, kiáurai skaito Brs. Nemoki kiáurai (gerai, kaip reikia) kalbą Ėr. Aš lenkiškai nors nesugebu kalbėti, bet kitam kalbant, kiaurai suprantu Žem. Skaitytojas, mūsų kalbos kiáurai nepermanydamas, nieko gero negali išversti iš lietuviškų knygų Jn. Jis elementorių mokėjo atmintinai kiaurai nuo pradžios iki galo . Kiaurai visa ranka sutino . Kiaurai visą rudenį kūlėm Pnd. Bet visas aprašymas rodėsi kiaurai teisingas J.Balč. Kiaurai vieną bulbynę valgo Sd. Manasis kiaurai knygas paskaito, ir lenkiškas apžlerba Nt. Perejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko M.Valanč. Kiáurai nuejo (pas mus į trobą neužėjo ir net nesustojo) Vkš. Gali eit kiauraĩ Pgg. Torpynę iškasė kiáurai (nuo vieno lig kito galo) par visą pievą Lkv. Visur buvojo, kiaurai (skersai ir išilgai) visą žemę perėjo ir nieko nebijojo . Kiáurai išilgai Lietuvą išvažinėjau Up. Anas par visą svietą kiaurai parejęs, šilto ir šalto matęs Vkš. Kiaurai eidama, geriau nerasi, kaip pas mane Žem. Važiuok kiáurai (tiesiai) per mišką, motule Kp. Eiki kiaurai, vingio nedarydamas Kltn. Šitas kelias veda kiaurai ant miestą Antš. Kiaurai dėjos į karklynę Trš. Kiáurai išėjau per laukus į Ilgalaukius Vb. Maurai – ne maurai, mauk kiaurai Šts. Kelias geras, važiuok kiáurai Klp. Kad lindau, tai nulindau kiáurai lig dugniu Svn. Paspartutas ko nenulindo kiaurai pro skylę J.Balč. Kad juos kur kiaurai! . Kam kiáurai (visiškai, ligi galo) duris atdarei? Vkš. Duris laikant kiaurai atdaras, šilimos benorėk Šts. Tas vaikas zyza kiaurai (nuolatos, visą laiką) Šts. Kiaurai per visą naktį perkosėjo – gal serga? Ps. Kiaurai po jomarkus, toks tatai ans gaspadorius Šts. Kiaurai padėjau kasti bulves Šts. Beržą nulupo kiaurai, puodalius betošėdamas Šts. Jis buvo kiaurai prasiskolinęs šeimininkei . Medžioklė kiauraĩ jau nesisekė Bs.
8. tuščias, plikas: Kiauri laukai B, 549. 9. neramus, jautrus, budrus (apie miegą): Šiąnakt kiauras miegas buvo, negalėjau pasilsėt Klov. Pusbeždžionių lemurių miegas yra kiauras: musia nesuzirzens, vabalas nesuskrebės – pusbeždžionė jau ir gyva Blv.
◊ iš tùščio į kiáurą niekus (šnekėti): Kai sueis abudu, tai duos duos šnekėt iš tuščio kiauran Ktk.
kaĩp kiáurą maĩšą apie neprivalgantį: Valgai ir valgai kaip į kiaurą maišą Dr.
kiáuros aũsys greitai užmiršta: Motriškų kiauros ausys VP30, D165psl.
kiaurà kišẽnė netvarkingas: Kiaura kišenė visiems visiems akysna žiūri III389.
kiáuras maĩšas (מãkas) kas nepasotinamas ar gobšus: Kiauro maišo nepripilsi Pln. Kadai papildęs kiaurą žaką? B. Klebono kiauras žakas B.
kiáuru púodu; kiaurų̃ púodų; kiáuru puõdžium užsidėjus ant sprando ar nugaros (nešti, nešioti vaiką): Panešiok mane kiaurų̃ púodų (ant kukurų) Alk. Kad jis lipa prieš kalną, tai jį kiauru puodžium ant kaklo užneša Tat. Panešiok mane kiauru puodu Erž.
kiauróji rinkà didelis prekių pareikalavimas: Buvo užėjusi kiauróji rinkà Gs.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • aurėti — aũrėti, ėja, ėjo intr. 1. ūžti, kaukti: Par kiauras dienas tas vėjas aũrė[ja] ir aũrė[ja] Vkš. 2. menk. verkti, rėkti, staugti: Ko čia aũrėji kiauras dienas? Mžk. Ko ten aũrėji kaip meška? Vkš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • globstyti — globstyti, o, ė iter. globti: 1. Aš globstau ranką, galvą, kad nedegtum, t. y. dangstau J. Kėlė vaiką iš lopšio, siautė šilčiau, globstė Žem. | refl. intr., tr.: Boba globstos, kad nepampsotum pilvas, t. y. dangstos J. Ana globstos jau drabužius… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nakviša — nakvišà sf. (3b), (2) J 1. Brs mitologinė būtybė, žmonių manymu, sukelianti nemigą: Nakvišà neduoda žmogui naktį miegoti, t. y. atima sapną J. Ar nakviša ir pristojo, kad nebužmingi? Akm. Nakvišà apsėdo vaiką, ir ans nemiegta naktimis Kv.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pragaišdienis — pragaĩšdienis, ė smob. (1) 1. kas kiauras dienas gaišta, gaišlys: Bėda man su šituo pragaĩšdieniu, kiauras dienas mieste sėdi! Alk. O tu pragaĩšdiene, kodėl tep ilgai su vandeniu nepareini?! Mrj. 2. Krsn, Šn, Kt apsileidęs, netvarkingas,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rūgti — rūgti, sta (ruñga Glv, ia N, K), o ( ė K) intr., rū̃gti Krkš, Vs, Ut; SD90, R, J, I, N, Sut 1. darytis rūgščiam, fermentuotis: Iš šviežių miltų įmaišiau – gražiai duonikė rūgsta Erž. Mūs duona nerūgsta Grv. Minklė rūgsta rš. Pienas tirštas rūgęs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tekėti — tekėti, tẽka, ėjo intr. KBII169, Š, Rtr, KŽ, DrskŽ; M 1. R, MŽ, N, DŽ judėti srove kuria kryptimi, bėgti (apie upę, šaltinį ir pan.): Teka vanduo upė[je] J. Upė tẽka K. Netoli upė tekėj[o] LzŽ. Vanduo srauniai tẽka NdŽ. Smarkiai, ramiai tekėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • upelis — upẽlis sm. (2) K, DŽ, NdŽ 1. R, MŽ, Sut, N, KI166, M, JbL242, Š, LL216, Rtr, BŽ496, DŽ, GTŽ, NdŽ, KŽ maža upė: Upelis tyku čiurkšnoja, t. y. teka J. Upelis čiurška R50, MŽ68. Banguoja ir mainos tarp kalnų žalių upelis nuo margo dangaus Mair. Tas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vidurys — vidurỹs sm. (3b) KBII74, K, Š, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ 1. SD1134, SD280,351, R258, MŽ344, P, S.Dauk, Sut, N, RtŽ, M, L, LL122, ŠT135 lygiai arba maždaug lygiai iš visų ar iš dviejų pusių nutolusi vieta; daikto, kūno ar vietos centras… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žliaugti — žliaũgti, ia, ė K.Būg, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ 1. intr. LVIV820, Ob, Sv, Rm, Vad, Pbs, Ar, Pg, Šlvn, Užv smarkiai tekėti, srūti: Lyjant jau per visą dangsčių žliaũgia Slk. Dangtis kiauras, šiaudų nebėr, – kaip tik lietus, tai ir žliaũgia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • σκύρος — Το μεγαλύτερο νησί των Β. Σποράδων. Βρίσκεται ανατολικά της Εύβοιας, από την οποία απέχει 25 ναυτ. μίλια, και στο νομό της οποίας ανήκει. Η Σκ. είναι ορεινή (Κόχυλας 792 μ.). Οι ακτές της σχηματίζουν πολλούς όρμους, με κυριότερους της Καλογριάς,… …   Dictionary of Greek

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”